Konservatorių valdomos Vyriausybės dujinis neįgalumas

Jonas Valatka, Lietuvos socialdemokratų sąjungos valdybos narys.

Žinia apie eilinį dujų brangimą jau nieko nestebina. Dujų vartotojai prie to jau beveik pripratinti ir pavargę netgi piktintis. Šokiruojančiai atrodo kainos didinimo mastai. Normalioje rinkoje produktai paprastai jei ir brangsta, tai tas brangimas apsiriboja keliais procentais. Mūsų atveju nesismulkinama – jei kainą didinama, tai didinama  mažiausiai kokiu penktadaliu.

Pasirinkta vartotojų grupė – buitiniai dujų vartotojai, tikriausiai irgi neatsitiktinai. Nuolatos didėjant dujų kainai ši vartotojų grupė, matomai, sumažino dujų vartojimą šildymui ar maisto gaminimui, todėl būtina buvo atsigriebti didinant kainas. Norėtųsi tikėtis, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija neleis tokio drastiško kainų didėjimo, tačiau ankstesni komisijos  sprendimai šiais klausimais didelio optimizmo nekelia. Komisija, deja, vartotojų interesų dažniausiai negina, todėl žmonėms beliks daugiau veržtis diržus, t.y. vėl mažinti vartojimą. Ratas suksis toliau – kainos kyla, vartojimas mažėja. Tai primena seną anekdotą. Čigonas dėl per didelių sąnaudų nusprendė arklį atpratinti ėsti, jam tai pavyko… Paveiktas sėkmės nusprendė arklį atpratinti ir gerti. Ko gero jam ir tas būtų pavykę, tačiau arklys ėmė ir pakratė kanopas. Panašu, kad ir dujų vartotojams gresia panaši lemtis.

Dar visai neseniai konservatorių veiksmai prieš dujų monopolininką „Gazprom“ sukėlė tam tikrą euforiją. Pasinaudojant Akcinių bendrovių įstatymu bei Civiliniu kodeksu už smulkaus akcininko interesų nepaisymą (per dideles kainas ir jų nemažinimą) A.Kubiliaus Vyriausybė teismine tvarka reikalavo Lietuvos dujų vadovo galvos. Teismine tvarka tą tikrai buvo galima padaryti, tačiau po susitikimo su „Gazprom“ atstovais neliko kalbų nei apie dideles kainas, nei apie tolimesnį teismo procesą. Tarp kitko konservatoriai buvo užsimoję padaryti ir kitą labai reikalingą darbą – atimti iš „Gazprom“ a.a. A.Brazausko Vyriausybės pusvelčiui parduotus dujų skirstomuosius tinklus. Ir apie juos mirtina tyla. Kyla klausimas – kas taip paveikė konservatorius?

Pakankamai daug klausimų kyla ir apie naujo suskystintų dujų terminalo statybą. Net ir labai neišprususiam dujų vartotojui neaišku, kodėl laivą reikia nuomoti iš norvegų, nors jį stato Pietų Korėja? Kodėl nepirkti tiesiai? Kodėl reikia daug metų naudotis norvegų specialistų paslaugomis jiems atitinkamai užmokant? Negi Lietuvoje nėra jaunų žmonių, kuriuos maksimum per metus galima būtų paruošti laivo ir viso terminalo eksploatacijai?

Pakankamai klausimų kelia teikiamas dujų terminalo teisinis reglamentavimas. Remiantis žiniasklaidos pranešimais (įstatymo projektas dar nepaskelbtas) matome keistus siūlymus. Regis norima išlaikyti ir terminalo tiekiamas dujas, ir „Gazpromo“ įtaką. Deja, teks pasirinkti. Kaip ir Būtingės terminalo atveju – arba arba. Keistai atrodo Susisiekimo ministro samprotavimai, kad terminalo atveju tektų pasirinkti tik kitą monopolistą, t.y. terminalą. Toks atvejis galimas, jei Seimas priims dabartinės valdančios daugumos nuostatą, jog terminalo akcininkais gali būti ir privačios struktūros, tiekiančios dujas. Tokiu atveju terminalo projektas netenka bet kokios prasmės, nes bus įtakojamas dujų tiekėjų, suinteresuotų didesnėmis kainomis.

Suskystintų dujų terminalas privalo būti valdomas išimtinai valstybės. Tik tada dujų vartotojai gaus dujas optimalia kaina. Galbūt Seimui užteks išminties tai įtvirtinti terminalo įstatyme?

Lietuvai nepriklausomas prokuroras – gyvybiška būtinybė

  PDF Spausdinti El. paštas
Ekspertai.eu
Sekmadienis, 22 Balandis 2012 06:14
 
Ne kartą esame skelbę žinomą faktą, kad VIEŠO INTERESO NEGYNIMAS yra saugiausias, stabilus ir PATS PELNINGIAUSIAS GENERALINĖS PROKURATŪROS BIZNIS. Schema labai paprasta – tiesiog nieko nereikia daryti.

Šiuo atveju visas valstybinio masto nusikalstamam pasauliui tarnaujančių prokurorų darbas – nepradėti ikiteisminių tyrimų. Arba, jei labai reikia, dėl akių pradėjus, šiek tiek juos pavilkinti ir galiausiai nutraukti ar ramiai sulaukti senaties. Genialu ar ne?
Visų iki pykinimo įgrisusių pavyzdžių ir nesuminėsi: nuo nutrauktos rubikoninio abonento bylos iki ketverius metus marinamo tūkstantmečio VEKS’o, nuo niekaip neištiriamų nacionalinio stadiono griaučių iki net nepradėto tirti atominės elektrinės uždarymo ir t.t. ir t.t. ir t.t.
Iš valstybės neteisėtai siurbiamos sumos siekia milijonus, o kartais net ir milijardus litų. Ką prokurorai išdarinėja Vytauto Pociūno nužudymo, pedofilijos ir žudymų ar Eglės Kusaitės bylose kalbėti nė neverta.
Kaip gerai žinoma, visus tokius neteisėtus prokurorų veiksmus galima skųsti… tiems patiems prokurorams, taigi ratas užsidaro.
Kaip pralaužti šį, atrodytų, nepralaužiamą ratą?
Seimas atmetė
Balandžio 19 dieną Seimas atmetė Seimo nario Gintaro Songailos ir kitų parlamentarų siūlymą įsteigti ypatingojo prokuroro pareigybę. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui paskelbus išvadą, kad teikiamas įstatymo projektas esą prieštarauja Konstitucijai prieš projektą balsavo 49 Seimo nariai, už projektą pasisakė tik 22 politikai. Kur buvo likę 70 Seimo narių niekas nežino.
Nors teikiamas projektas tikrai nebuvo pats tobuliausias, tačiau net jei ir toks būtų priimtas, tai būtų peilis po kaklu didžiajai daliai politinio elito. Todėl Seimo sprendimas yra suprantamas ir logiškas. Tikrai nereikia būti naiviems ir tikėtis, kad dabartinis Seimas iki rudens rinkimų išdrįstų priimti tokius įstatymus, kurie imtų žaboti pačių politikų nusikalstamas veikas. Tai iš karto turės padaryti jau naujos sudėties Seimas po pusmečio.
Tačiau pripažinkime – ypatingojo, arba dar kitaip visuomeninio prokuroro institucija (vadinkime ja nepriklausomo prokuroro institucija) dar per mažai buvo pristatoma didžiajai daliai visuomenės. Todėl šiuo tekstu pabandysime labai populiariai ir paprastai nusakyti esmę – kam to reikia ir kodėl.
Iš mirties taško spėriai pradėtų judėti nepajudinamos bylos
Atsakymas į šį klausimą galėtų būti labai paprastas – pradžiai to reikia tam, kad operatyviai būtų pradėtos tirti ir ištirtos visos primityviai marinamos rezonansinės bylos susijusios su finansiniais nusikaltimais. Bei tos bylos, kuriose kaip nusikaltėliai figūruoja ne tik vagys ar aferistai įsitvirtinę aukščiausiuose valdžios sluoksniuose, o patys teisėsaugos atstovai, kurie minėtiems politiniams aferistams tarnauja ir dengia jų nusikaltimus.
Taigi ateitų toks nepriklausomas prokuroras pas generalinį prokurorą ir sakytų: „Valy, tu išprotėjai, pažiūrėk kiek jau metų tavo berniukai ir mergaitės tiria veks šmeks, nacionalinius stadionus, operos teatrus ir t.t. Žinai, Valį, aš tau pagelbėsiu“.
„Kaip gerai, pagaliau nors realios pagalbos sulauksim, o ne tuščių kalbų“, – džiugiai atsakytų Valys.
„Valy, tau gal reikia pagalbos ir pedofilijos ir žudymų byloje? Galėtume kartu padirbėti prie šios bylos?“, – pasiūlytų nepriklausomas prokuroras.
„Žinoma, su tavo pagalba mes kur kas greičiau išnarpliotume šią bylą ir atskleistume pačios apsimelavusios teisėsaugos nusikalstamos veikos pėdsakus šioje byloje“, – atsakytų Valys nepriklausomam prokurorui.
Be abejo toks nepriklausomas prokuroras turėtų milžinišką visuomenės pasitikėjimą ir palaikymą, situacija visoje teisėsaugoje imtų keistis kaip ant mielių. O geri pavyzdžiai, neabejotinai, užkrėstų visą dabartinę Generalinę prokuratūra su visais jos padaliniais. Visos teisėsaugos darbo kokybė kardinaliai pagerėtų.
Pavyzdžiui tokiems Generalinės prokuratūros prokurorams, kurie viešai teigia kad jiems nusispjaut ant visuomenės intereso, visada galėtų pagelbėti būtent nepriklausomo prokuroro institucija, perimdama iš jų šias bylas.
Tokiu būdu iš mirties taško spėriai pradėtų judėti atrodytų nepajudinamos bylos. Pajudėjus tokioms byloms, iš savo šiltų vietų pajudėtų ir gerai žinomi politiniai abonentai, bei panašios politinės – kriminalinės atmatos, situacija šalyje iš esmės ima keistis.
Galiausiai pradėtų veikti tiesiog sąžiningos taisyklės (tame tarpe ir politinės), kurios galiotų be išimties visiems, nuo Seimo nario iki turgaus prekeivio, nuo prezidento iki taksisto.
Itin svarbu, kuo labai džiaugtųsi visi Lietuvos teisėsaugininkai, kad nepriklausomo prokuroro institucija tuo pačiu būtų ir puikus kontrolės mechanizmas dabartinei prokuratūrai, kuri iš esmės dabar niekieno nekontroliuojama, nebent pati kartais save pasitikrina ir dažniausiai nieko blogo neranda.
Apsimeta kvailiu, kaip ir pridera niekšui
Tačiau, kaip žinoma, kad tokia nepriklausomo prokuroro institucija neatsirastų, iki šiol sėkmingai visas pastangas deda ne kas nors kitas, o pats Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Kaip šis politikas beveik pusantrų metų šiuo klausimu melavo ir kvailino visą visuomenę, dar pernai rudenį esame skelbę publikacijoje „Pasitvirtino blogiausios prognozės – S. Šedbaras niekšas“.
Visai neseniai, prieš kelias savaites S. Šedbaras vėl pasisakė šiuo klausimu. Tiksliau, atsakydamas į žurnalistės klausimą apsimetė, kad tai jam pakankamai naujas dalykas, kurį reikės analizuoti.
„Žinoma iniciatyva, mačiau yra ir projektas registruotas, jeigu bus pateiktas analizuosime“, – sakė S. Šedbaras.
Klausimas – ką jūs, ponas, vėl galėjote spręsti ir analizuoti, jei ties šiuo klausimu „intensyviai“ dirbote net pusantrų metų – nuo 2010 metų pradžios iki 2011 birželio ir pačios Seimo pirmininkės buvote įpareigotas apie tai pateikti išvadas ir siūlymus? Ponas, jūs tada gi net neprisilietėte prie šio klausimo svarstymo, jokių išvadų nepateikėte ir šlykščiai apmulkinot visą visuomenę. Kokios svarbos klausimus su savo kolegomis jūs įtemptai svarstėt, daugiau vaizdžiai iliustruoja šis posėdžio protokolas -
http://www3.lrs.lt/pls/inter2/dokpaieska.showdoc_l?p_id=402992.

Bet bala nematė tų šedbarų, pakentėkime dar pusmetį, ne tiek daug liko laukti kol dalis mėšlo bus išmėžta.

Geriau atsakykime sau į klausimą – ar kas šalyje pasikeistų, jei Lietuvoje tokia nepriklausoma prokuroro institucija, kurios vadovas būtų ne skiriamas, o renkamas žmonių, pradėtų veikti? Kaip ir minėjome, visiškai aišku kad tokio įstatymo priėmimas šiam seime neįmanomas. Tačiau gerai padiskutuoti šia tema ir paruošti optimaliausią įstatymo projektą būtina dar iki ateinančių rinkimų, kad naujajam Seimui beliktų šį įstatymą tik priimti negaištant nė dienos.

Nepriklausomo prokuroro funkcijos

Labai panašiai kaip JAV, galėtų būti ir Lietuvoje, kuo mes blogesni? Kodėl mes operatyviai negalime perimti iš JAV tai, kas ten yra geriausio?

 Skelbiame ištrauką iš dokumento apie tokio specialiojo prokuroro pareigybes JAV:

Nepriklausomas prokuroras jam nustatytos jurisdikcijos ribose turi visus įgaliojimus ir yra visiškai savarankiškas vykdyti visas tyrimo ir kaltinimo funkcijas ir galias, kurias turi Teisingumo departamentas, generalinis prokuroras, taip pat Teisingumo departamento bet kuris kitas pareigūnas arba darbuotojas, išskyrus atskirus atvejus, kuriems reikia generalinio prokuroro vadovavimo ir kontrolės, kai specifiniais atvejais reikia generalinio prokuroro įsiterpimo (28 USC Sec. 594).

Nepriklausomas prokuroras gali imtis funkcijų:
- dalyvauti prisiekusiųjų kolegijų pasitarimuose, kurie sprendžia, ar reikia bylą perduoti teismui; dalyvauti kituose tyrimuose;
- dalyvauti teismo procesuose civilinėse ir baudžiamosiose bylose, kuriose jo manymu reikia dalyvauti;
- apskųsti teismo sprendimus, jeigu procese jis dalyvauja oficialiai;
- susipažinti su bet kurio  šaltinio dokumentiniais įkalčiais;
- ginčyti imuniteto liudininkui suteikimą;
- gauti leidimą prieiti prie slaptos valstybinės informacijos ir užginčyti teisme (įskaitant uždarus posėdžius) bet kuriuos bandymus neleisti susipažinti su įkalčiais nacionalinio saugumo sumetimais;
- kreiptis į bet kurį federacinį teismą dėl imuniteto pagal įstatymus suteikimo liudininkams arba dėl orderio, šaukimo į teismą, kitų teismo nutarimų, taip pat kai kurių įgaliojimų, kurie JAV kodeksu yra suteikti prokurorui arba generaliniam prokurorui;
- tikrinti, gauti bet kurias mokesčių deklaracijas (originalus arba kopijas), jomis naudotis ir konkrečiais atvejais vykdyti JAV prokuroro arba generalinio prokuroro įgaliojimus;
- inicijuoti ir vykdyti teisminį persekiojimą bet kuriame kompetentingos jurisdikcijos teisme, formuoti ir pasirašyti kaltinimus, saugoti duomenis, JAV vardu nagrinėti bet kurios bylos visus aspektus;
- konsultuotis su JAV apygardos prokuroru, jeigu šioje apygardoje įvyko teisės pažeidimai, dėl kurių nepriklausomas prokuroras buvo paskirtas.

Botelinis teisingumas

Arvydas Akstinavičius,

Lietuvos socialdemokratų sąjungos pirmininkas

Metų sandūroje Aukščiausiojo Teismo pirmininkas beveik tuo pačiu metu išdėstė dvi visiškai priešingas pozicijas. Vienu atveju, kai kalbėjo apie mergaitės paėmimą Garliavoje, griežtai pareiškė, kad teismo sprendimą privalu vykdyti. Kitu atveju – dėl botelių griovimo – AT pirmininkas pareiškė, jog reikia ieškoti kompromiso, nors Aukščiausiasis Teismas dar 2010 m. balandį įpareigojo nugriauti 14 neteisėtai Preiloje pastatytų botelių.

Žmogiškąją prasme tikriausiai turėtų atrodyti priešingai – kai kalbama apie žmogų, jo likimą, tai reikėtų ieškoti kompromisų. Kuomet kalbama apie neteisėtas statybas, tuomet kompromisų paieška vargu ar būtų teisinga.

Tačiau, atrodo, dalis aukštas pareigas ir postus užimančių ar tiesiog visuomenei žinomų teisės srities atstovų taip negalvoja. Jie tiesiog baksnoja pirštu į LR Konstituciją, cituodami, kad joje parašyta, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Taip, Konstitucijos 109 straipsnyje taip teigiama ir dėl to niekas nesiginčija. Bet… problema ir klausimas – ar tinkamai teismai  vykdo teisingumą? Ar jie nėra šališki?

Visuomenė dažnai reiškia nepasitikėjimą teismais. Ir kaip ji gali pasitikėti, kai net Aukščiausiojo Teismo pirmininkas taiko dvigubus standartus ir siūlo nevykdyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo! Žmones pykdo tai, jog teisės srities atstovai turtiniams, finansiniams nusižengimams ar net nusikaltimams neretai ieško kompromisų, pateisinimų, o ten, kur reikalingas žmogiškasis faktorius, reikalaujama aklai vykdyti teismo sprendimus.

Pastaruoju metu tie patys teisės srities atstovai pradėjo aktyviai spausti visuomenę ir politikus neva už neteisėtai reiškiamus priekaištus teisminei valdžiai, kas, anot jų, griauna valstybės pamatus. Tektų pastebėti, kad niekas kitas nesukompromituos ir nesugriaus institucijos taip, kaip ji pati kompromituodama save.

Manau, teisminę valdžią labiausiai kopromituoja trys šiuo metu čia vyraujantys faktoriai. Pirmas – tai, kad pamintas konstitucinis teisingumas, dominuojant „boteliniam teisingumui“. Tai savo pozicija patvirtino Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Beje, paminant ir žmogiškąjį principą. Antras – tai, kad Konstitucinis Teismas paverstas viršesniu už pačią LR Konstituciją ir ne kartą leido sau viršyti savo konstitucinius įgaliojimus. O dalis aukštas pareigas ar postus užimančių ar tiesiog visuomenei žinomų teisės srities atstovų tame neįžiūri nieko blogo. Priešingai, net pateisina. Trečias – ta dalis teisės strities atstovų, puldama kitus ir nenorėdama matyti teisminės valdžios problemų, pati sau suteikė neklystančiojo antstato – virš tautos, valstybės, Konstitucijos, įstatymų, visuomenės – statusą. Suprantama, kad žmonės nenori taikstytis su tokia padėtimi, nors jos užtarėjų esama ir ne tik tarp teisininkų.

Nesenai vienas iškilus politologas visuomenės kovą už teisingumą ir už Lietuvą bandė pavadinti tiesiog kova prieš teisėtvarką. Belieka šiam politologui tik pasiūlyti praplėsti savo akiratį ir neklaidinti kitų, nes „už teisingumą“ tai reiškia ir už sąžiningai ir gerai dirbančią nešališką teisėtvarką. O norint esminių pokyčių teisminėje valdžioje, reikia vėl prisiminti liustraciją ir pagaliau pradėti apsivalymo procesą.

P.S. Kad nebūčiau, kaip jau tapo įprasta, išvadintas teisiniu nihilistu ar apkaltintas kišimuisi į teismų darbą, turiu pabrėžti, kad visos šios pastabos – tai tik vieno piliečio nuomonė, susiformavusi stebint kasdienį gyvenimą.

KVIETIMAS

Iniciatyvinė grupė Už teisingumą

šeštadienį, balandžio 14 dieną, 13 valandą,

Vilniuje prie Seimo, Nepriklausomybės aikštėje

KVIEČIA

visus piliečius ir pilietes į mitingą

„UŽ LIETUVĄ BE MELO IR SMURTO! UŽ TEISINGUMĄ!“.

 Metas pasitarti, kaip piliečiams susigrąžinti Valstybę.

Išsamesnė informacija apie šią pilietinę akciją, esant svarbiems ir papildomiems pranešimams, bus siunčiama

 Su Šv. Velykomis,

Su geriausiais palinkėjimais,

 Bronius Genzelis
Romualdas Ozolas
Alvydas Medalinskas
Naglis Puteikis
Šarūnas Valentinavičius
Audrius Nakas
Darius Kuolys

KREIPIMASIS

į Lietuvos valstybės pareigūnus, politikus ir piliečius

Vilnius, 2012 m. balandžio 5 d.

Esame pasipiktinę smurtu, kurio šių metų kovo 23 dieną Lietuvos valstybės vardu kaukėti policininkai ėmėsi prieš Kauno mergaitę.

Esame nusivylę tuo, kad brutalaus smurto prieš vaiką iki šiol nepasmerkė valstybės vadovai, o Generalinė prokuratūra dėl šito neiškėlė bylos.

Esame pasipiktinę smurtą lydinčia melo kampanija, kurioje dalyvauja šalies politikai ir pareigūnai. Tokie jų veiksmai liudija, kad smurto grėsmė vaikui išlieka. Brutalus ir ciniškas teisėtvarkos elgesys stiprina visuomenės įtarimus, kad mergaitę skubama išplėšti iš globėjos ir senelių aplinkos kaip pagrindinę ilgai vilkintos pedofilijos bylos liudininkę.

Todėl primygtinai raginame sustabdyti mergaitės atidavimo biologinei motinai procesą tol, kol nebus ištirta Kauno pedofilijos byla ir su ja susijusios žmonių žudynės.

Pabrėžiame, kad už galimą tolesnį smurtą prieš Kauno mergaitę ir dėl to galimą kilti sumaištį visuomenėje bus asmeniškai atsakingi tam kelio neužkirtę aukščiausi valstybės pareigūnai.

 Romualdas Ozolas
Darius Kuolys
Arvydas Medalinskas
Audrius Nakas
Šarūnas Valentinavičius
Naglis Puteikis